Ne pradinis

 Antrasis nuostabusis puslapis

Žiūrėk, kaip šoka dulkės saulės spinduliuose – kiekvienas jų judesys yra visatos atspindys, o gal jos pabaiga. Ar pastebėjai, kad tyla kartais garsesnė už bet kokį triukšmą? Galbūt joje slypi visų atsakymų šnabždesys, o gal tai tik tuščia ertmė, kurioje aidi mūsų pačių baimės. Ar pagalvojai, kad kiekviena mintis, kiekvienas jausmas yra tarsi žvaigždė – kartais ryški, kartais vos matoma, bet visada ten, begalinėje sąmonės erdvėje? O gal tai tik miražas, sapnas, kurį sapnuojame visi kartu, bet kiekvienas atskirai?

Ar kada susimąstei, kad laikas – tai ne tiesi linija, o susipynusių kilpų labirintas, kuriame praeitis, dabartis ir ateitis šoka amžiną valsą? O gal tai tik smėlis, tekantis tarp pirštų, palikdamas tik prisiminimų dulkes? Ar pagalvojai, kad kiekvienas žmogus – tai atskira visata, su savo tamsiaisiais ir šviesiaisiais kampeliais, su savo žvaigždėmis ir juodosiomis skylėmis? O gal tai tik atspindžiai veidrodyje, kuriame matome save, bet neatpažįstame?

Ar kada susimąstei, kad meilė – tai ne tik jausmas, bet ir jėga, kuri gali sugriauti ir sukurti pasaulius? O gal tai tik iliuzija, kurią susikuriame, kad nepabėgtume nuo vienatvės? Ar pagalvojai, kad kiekvienas sprendimas – tai kryžkelė, kurioje atsiveria begalė galimybių, bet tik viena iš jų yra tikra? O gal tai tik žaidimas, kuriame neturime jokių taisyklių ir jokių garantijų?

Ar pagalvojai, kad gyvenimas – tai ne tik kelionė, bet ir šokis, kuriame kiekvienas žingsnis yra improvizacija? O gal tai tik teatras, kuriame vaidina lėlės, traukomos likimo virvelių? Ar pagalvojai, kad mirtis – tai ne pabaiga, o tik perėjimas į kitą būseną, į kitą realybę? O gal tai tik tamsa, kuri praryja viską, kas buvo ir kas galėjo būti?

Ar pagalvojai, kad viskas ir niekas tuo pačiu metu yra viena ir tas pats? O gal tai tik paradoksas, kuris verčia mus abejoti viskuo, ką žinome?

Psichologo pagalbos kreipkitės čia.